Vizija

Posted on 2011/08/18

0



Kartais žmonės tiesiog nepriima informacijos, kuri kėsinasi į jų komforto, skonio, socialinio pripažinimo ar tradicijų užtvirtintą zoną. Užtenka pasakyti, kad vienas ar kitas produktas, kurio vartojimas yra plačiai paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs yra nuodingas, žmogui netinkamas ir susilauki vaikiško pasipriešinimo reakcijos kai blokuojasi protas ir pasireiškia vien emocijos ir tiesiog fiziologinis neigimas. Ir tai vienodai pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims.

Nelankstumas, netolerancija ar tiesiog nenoras priimti naujos informacijos, dažniausiai yra senėjimo ir sustabarėjimo požymis, kuris kartais pasireiškia ir labai jauname amžiuje, ypač jei individas nuo pat paauglystės intensyviai vartojo alkoholį ir rūkė. Mokslininkai pastebėjo, kad svaiginimasis iki 25 metų, kol nebaigė formuotis mūsų smegenys yra pats pavojingiausias ir turi didžiausią įtaką mūsų tolimesnio gyvenimo kokybei ir žinoma pasaulėžiūrai, o svarbiausia mūsų vidiniam smegenų sugebėjimui išskirti pakankamai laimės hormonų, kurie lemia ar individas yra optimistas ar pesimistas(tai , žinoma, labai grubus pavyzdys, nepretenduojantis į mokslinę argumentacija). Blogiausiai yra tai, kad alkoholio vartojimas ir rūkymas yra legalus narkotikų vartojimo būdas, kuris dar ir skatinamas, pavadinus jį “kultūringų alkoholio vartojimu”, “Kas su saiku – tai nekenkia”  kartais netgi tokiais pasisakymais kaip “Raudono vyno taurė kas vakarą – yra sveika ir nuima stresą” ir t.t. ir t.t.  Dar visai neseniai buvo normalu, kai tėvas su cigarete dantyse sūpavo rankose kūdikį ar važiuodamas su šeima automobiliu, plėšė sau dūmą ir tai buvo norma.  Dabar mums tai atrodo barbariška. Bet kiekvieną kartą kai imame taurę ar bokalą savo ir kitų vaikų akivaizdoje – tai tolygų tam lyg patys pridegtume ir pasiūlytumėm jiems išgerti ir užrūkyti – nepagalvojot apie tai? Juk vaikai nori būti tokie kaip mes – suaugę…

O kada pasikeis požiūris į alkoholį? Ir ar pasikeis? Jei sustatysim į eilę dalykus , kurie turėtų keistis, gautume ilgą eilę, stovėjimas kurioje gali trukti ilgiau nei žmogaus gyvenimas. Eileje jau seniai trypčioja – mėsa, pieno produktai, cukrus ir visa saldumynų pramonė ir … … atrodo tokie “sveiki” produktai kaip duona, košės, sriubos, troškiniai…Ar jau ima pyktis? Ar jau norisi pradėti karą ir siųsti mane po velnių, jei ne, tai jūs jau toli pažengę ir toli už savęs palikę pilną stereotipų bendruomenę, ir jums gali būti kartais liūdna, kad nėra su kuo apie tai pakalbėti… o ypač su giminaičiais ar tėvais, ir kartais baugu, kad jums gręsia socialinė atskirtis😦

Bet tikiuosi, kad mūsų bus vis daugiau ir daugiau ir pagaliau mūsų bus pakankamai, kad ir kita visuomenės dalis suklus, nebepyks kai apie tai šnekėsim ir atsivers diskusijai, o ne pykčiui ir neigimui. Aš tikiu , kad tai įvyks dar mano gyvenimo laikotarpiu🙂

Pradinis Puslapis

Pažymėta:
Posted in: Mintys